Paryžiaus žemėlapis tai legendinio miesto schema. Istorinis Paryžiaus žemėlapis apima 105 kvadratinius kilometrus ir formaliai nesikeitė nuo 1860 m. Aukščiausias miesto taškas, 128,21 m. virš jūros lygio, yra Monmarte.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Prancūzijos geležinkeliai Corail
Hosteliai ir viešbučiai Paryžiuje
Paryžius įkurtas III a. pr. Kr. kai ant Senos upės kranto atsirado keltų genties parizijevos gyvenvietė Liutecija. Šis pavadinimas žinomas iš pirmojo miesto paminėjimo romėnų karvedžio Julijaus Cezario knygoje 53 m. pr. Kr. Šis ponas rankraštyje dalinasi atsiminimais, kaip Liuteciją sudegino iki pamatų. Vėliau keltams buvo palikta tik sala Senos upėje, o romėnai naują miestą pastatė kairiajame upės krante. Romos imperijoje tai buvo nedidelė gyvenvietė, neturėjusi ryškesnio politinio ar ekonominio vaidmens.
508 m. romėnų valdymas baigėsi – juos išstūmė frankai, savaip perbraižę dabartinės Prancūzijos žemėlapį. 1190 m. dešiniajame Senos krante pastatytos pirmosios gynybinės miesto sienos. 1210 m. įtvirtinimai statomi ir kairiajame krante. Šie metai ir garsiosios Luvro tvirtovės statybos pradžia.
Nuo XI a. Paryžius jau nebe Europos užkampio miestelis, o vienas iš svarbiausių senojo žemyno religinių centrų.
Liudvikas XIV, garsusis karalius saulė, savo rezidenciją perkėlė į Versalį, tačiau Paryžiaus žemėlapis toliau buvo plečiamas. Miestas, nepaisant to, kad valdžios centras persikėlė į kitą vietą, toliau klestėjo ir liko Prancūzijos pramonės bei kultūros centru.
1844 m. pastatyta trečioji gynybinė siena, juosianti pagrindinius miesto rajonus. Dabar šių įtvirtinimų vietoje miesto aplinkelis. Tais pačiais metais Paryžiaus gynybinis žemėlapis dar labiau sutvirtintas – aplinkiniuose rajonuose pastatyta 39 km ilgio įtvirtinimų linija, kurioje buvo 16 fortų. Tuo metu pasaulyje tai buvo didžiausias gynybinis kompleksas.
Miestas nukentėįo per abu pasaulinius karus. Jei per I karą vokiečiams jo nepavyko užimti, tai II pasaulinio karo metais Paryžius buvo okupuotas.
Šiandien miesto ribose gyvena apie 2.3 mln. žmonių, visoje aglomeracijoje daugiau kaip 12 mln. Paryžiaus žemėlapis suskirstytas į 20 administracinių rajonų.
Tarptautiniai skrydžiai į Paryžių aptarnaujami Šarlio de Golio ir Orli oro uostuose, kuriuose lėktuvų bilietai parduodami kelionėms į 529 pasaulio miestus, esančius 136 pasaulio valstybėse. Pagal skrydžių skaičių ir maršrutų krypčių kiekį, Paryžius penktas miestas pasaulyje ir antras Europoje.
Miestas tai įvairių kultūrų samplaika. 1999 m. surašymo duomenimis, 19,4 % Paryžiaus gyventojų gimę ne Prancūzijoje. Per metus Prancūzijos sostinę aplanko 27 mln. turistų.
Vidutinis miesto aukštis virš jūros lygio – 65 m.
Paryžiaus telefono kodas +33 1
