„Karbutai“ („carboot“) tai Anglijoje vykstantys blusų turgūs, pasižymintys tuo, jog dauguma prekybininkų savo daiktus parduoda iš automoilių bagažinių. Jie tapo neatskiriama salos gyventojų kultūros dalimi. Čia mėgsta užsukti ir po Didžiąją Britaniją keliaujantys žmonės.
Didžiausias tokių turgų privalumas – net ir geri daiktai parduodami juokingomis kainomis. Prekyvietės paplitusios visoje Anglijoje ir vyksta praktiškai kiekviename miestelyje.
Vienas iš tokių blusų tugų sekmadienio rytais rengiamas Šiaurės Belfaste, prie Twin Spires Complex aikštės. Savaitgalis čia panašesnis į Kauno ar Marijampolės mašinų turgų, negu į Šiaurės Airijos sostinės centrą, nes automobiliai sunkiai telpa šiame plote. Skirtumas tik tas, jog čia parduodamos ne transporto priemonės, o buityje nereikalingi daiktai, knygos, vanilinės plokštelės ir net antikvariatas.
Įdomu tai, jog dauguma prekybininkų, kurie čia praleidžia visą dieną, nesvarbu ar pliskina saulė, ar lyga, iš šios veiklos nieko neuždirba. Sumokėję 20-30 svarų už vietą automobiliui, žmonės dažnai už tokią sumą net neišparduoda atsivežtų daiktų. Tiesiog prekyba tai kultūros dalis.
Didžiosios Britanijos keletą šimtmečių nesiaubė karai ir stichinės nelaimės. Sukauptas turtas, skirtingai nei Lietuvoje, nebuvo naikinamas ir išvagiamas ar atimamas valstybės. Todėl šeimose amžiais buvo kaupiamos vertybės
Kai tokių lobių paveldėtojui tenka keisti gyvenimo būdą ar vietą, save gerbiančiam anglui tiesiog nekyla ranka išmesti lobių į artimiausią konteinerį. Žmogus geriau sumoka už prekybos vietą ir daiktus pigiai ar beveik nemokamai išparduoda. Juk taip pratęsiama kaupimo tradicija ir daiktai tarnauja naujam šeimininkui.
Aišku, toli gražu ne viskas, kas automobilių bagažinėse atkeliauja į miestelių aikštes vertinga. Dauguma daiktų tai dar tinkami naudoti (dažnai ir netinkami niekam kitam, tik atsarginėms detalėms) buities rakandai, kurių žmonės tiesiog nori atsikratyti.
