Bulgarijos sostinės Sofijos žemėlapis padalintas į 24 administracinius rajonus. Tai didžiausias šalies miestas ir stambus Balkanų transporto mazgas. Čia įsikūręs ir pagrindinis tarptautinis šalies oro uostas.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Sofijoje gyvena 1,4 mln. žmonių. Miesto žemėlapis pradėjo formuotis dar VIII a. pr. Kr., kai čia įsikūrė finikiečių pirkliai, kurie ir pastatė pirmąją gyvenvietę. I a. miestą užgrobė romėnai, kurie Sofiją vadino Serdika, pagal tuo metu čia gyvenusios frakų genties pavadinimą. Tai buvo Frakijos provincijos sostinė.
Sofija buvo mylimas Konstantino Didžiojo (valdžiusio 306—337 m.) miestas. Imperatorius pakeitė Sofijos žemėlapį. Net planavo Serdiką paversti Bizantijos imperijos sostine, tačiau nugalėjo racionalumas ir geresnė Konstantinopolio (dabartinio Stambulo) strateginė vieta.
Neramiais V-VI a. čia siautėjo hunai ir kitos barbarų gentys. Miestas atsigavo tik valdant Justinianui Didžiajam, kai Serdika vėl tapo svarbiu Bizantijos imperijos administraciniu centru, tačiau jį valdė Ochride įsikūręs arkivyskupas, nes būtent pastarajame mieste gimė pats imperatorius Justinianas.
809 m., kai buvo nubraižytas senosios Bulgarijos valstybės žemėlapis, miestas tapo šalies sostine. Ja liko ir atkūrus valstybę 1185 m. Nuo XIV a. pabaigos iki 1870 m. čia šeimininkavo turkai osmanai. Tais laikais Sofija buvo antras pagal svarbą imperijos miestas, nes iš čia turkai kontroliavo savo europines valdas.
1879 m., vėl atstačius Bulgarijos nepriklausomybę, miestas tapo šalies sostine, kuria išliko iki šiol.
Sofijos pavadinimas šnekamojoje kalboje buvo naudojamas XII—XIII a. – jis prigijo dėl to, kad Sofijos vardas buvo duotas katedrai. Oficialiai pavadinimas įtvirtintas tik XIV a.