Nepriklausomai nuo metų laiko atostogaujantys žmonės yra linkę keliauti. Vieniems maloniau išvykti prie jūros, kiti renkasi poilsį gamtoje, dar kiti dairosi kelionės į kalnus alpinizmui ar slidinėjimui, tačiau kai kurie žmonės neįsivaizduoja kelionės be dviračių. Netgi nuskridus į svetimą kraštą kartais galima sutaupyti trumpoms ar ilgesnėms išvykoms nuomotis ne automobilį, bet dviračius.
Kelionės dviračiais yra visiškai kitokios nei keliavimas naudojantis motoriniu transportu. Bene didžiausias privalumas tokios kelionės yra tas, jog dviratis nedegina gamtą teršiančio kuro, o minti pedalus ne tik malonu, bet ir sveika.
Keliones dviračiais renkasi labai skirtingi žmonės: nuo vaikų iki senjorų, nuo eilinio darbininko iki sėkmingo verslininko ar net politiko, tačiau šiuos žmonės dažniausiai sieja vienas dalykas – meilė gamtai.
Tik gamtą mylintys žmonės gali jausti malonumą leistis į keliones dviračiais, kadangi daugelis dviračių takų veda taip, kad pavyktų pažinti ne tik vietovių architektūrą, aplankyti lankytinus objektus, bet kad būtų galima susipažinti ir su gamta, patyrinėti ją.
Kelionės dviračiais suteikia ne tik malonius ir neišdildomus įspūdžius, padeda gerinti sveikatą, bet reikalauja ir fizinio pasirengimo. Leidžiantis į netolimas keliones, kuomet per dieną numinama nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų labai didelio pasirengimo nereikia, tačiau leidžiantis į keliones, kurių metu vienos dienos maršrutas siekia kelias dešimtis ar net viršija šimtą kilometrų, reikėtų ruoštis iš anksto.
Sudėtingos kelionės dviračiais siūlomos tik geros fizinės būklės asmenims, nesiskundžiantiems širdies ar kitomis pavojingomis ligomis. Prieš leidžiantis į tokias keliones dviračiais siūloma treniruotis, kas dieną didinti numinamą atstumą ar praktikuotis sporto klube ar namuose naudojant treniruoklį imituojantį dviračio minimą, nors tai ir nėra tas pats, tačiau raumenys įpras prie mynimo.
Kelionės dviračiais daugeliui atrodo per sunkios ar neįmanomos turint vaikų. Tačiau realybė kiek kitokia. Anksti mokydami vaikus važiuoti dviračiu ir leisti į keliones su vaikais, ne tik nuo mažų dienų gerinsite jų fizinį pasirengimą, bet ir skatinsite gyventi mylint, o ne žalojant gamtą.
Leisti į keliones dviračiais su vaikais reikia tam pasiruošiant iš anksto. Vaikai turi mokėti važiuoti dviračiu. Su jais reikia leisti į nedideles keliones savaitgaliais ar vakarais. Jei vaikas dar per mažas pats vienas važiuoti dviračiu, yra specialūs priedai, pavyzdžiui priekabos ar prikabinamas ratas su pedalais, kuomet vaikas pats gali minti taip padėdamas jį vežančiam asmeniui ir, tuo pačiu, besimokydamas minti.
Kelionės dviračiais yra labai šaunus laiko praleidimo būdas, kurio metu ne tik pailsi protas, bet tuo pačiu ir gerinama fizinė būklė, tausojama sveikata ir priartėjama prie gamtos, nuo kurios gyvenimas mieste vis labiau tolina. Norint leisti į keliones dviračiais reiktų prieš tai pasiruošti, taip kelionės bus lengvesnės bei malonesnės, o nuovargis nekankins taip, kaip kankintų išmynus dviračiu pirmą kartą.