Nors kelionė tai poilsis, tačiau daugumai žmonių tenka skaičiuoti pinigus, tuo labiau, kad norinčių juos „ištraukti“ daugiau nei reikia. Finansiškai galima nukentėti ne tik nuo vagių ir kitų nusikaltėlių, bet ir neišsiaiškinus iki galo įvairių šalių turistinių įmonių siūlomų paslaugų galutinės kainos.
Netgi lėktuvų bilietų pirkimas tik po ilgos kovos ir baudų avialinijoms tapo normaliu procesu. Kainos rezervacijos puslapiuose jau rodomos galutinės. Jos nedvigubėja atėjus laikui mokėti, nes paaiškėja, jog nebuvo įskaičiuoti įvairūs papildomi mokesčiai.
Deja, panaši klientų apgaudinėjimo sistema iki šiol sėkmingai veikia kitose srityse.
Pavyzdžiui, automobilių nuomos bendrovės laikosi skirtingų politikų. Vienos duoda mašiną su pilnu degalų baku ir reikalauja grąžinti taip pat su pilnu baku. Su jomis viskas tvarkoje. Prieš atiduodant transporto priemonę lengva užvažiuoti į artimiausią degalinę ir, nesukant galvos, pripilti baką,
Kas kita bendrovės, kurios duoda automobilį su pustuščiu baku ir reikalauja grąžinti su tokiu pat degalų kiekiu, kuris pažymėtas nuomos dokumentuose. Pirma, reikia atsiminti kokį degalų kiekį rodė mašinos prietaisai. Kita – pataikyti tiek pat įpilti prieš grąžinant transporto priemonę. Realybė tokia, kad ši taktika nuomos bendrovėms puikiai atsiperka. Šalyse, kur degalai brangūs, klientai vidutiniškai „perpila“ kuro už 20-30 eurų daugiau nei turėtų. Klientui tokia nuoma būna ne tokia pigi, kaip tikėjosi.
Kitą, savotišką, rinkodarą taiko viešbučiai. Pavyzdžiui, belaidis internetas nemokamas hole, tačiau kambariuose jau mokamas ir gan brangus. Gali siekti 50 Lt dienai. Blogiausia, kad rezervacijos puslapiuose rašoma, jog yra nemokamas WiFi. Formaliai taip, tačiau jei interneto reikia darbui ir hole kelias valandas prasėdėti nepavyks, gyvenimas viešbutyje netikėtai pabrangs. Dar blogiau, kad kai kurios apgyvendinimo įstaigos net sumokėjus už ryšį leidžia prijungti tik vieną prietaisą. Jei naršote internete, pašto telefonu jau nepatikrinsite.
Dar blogiau, kai viešbučiai nepasako galutinės kainos ir tik atsisveikinant paaiškėja, kad nakvynė beveik dvigubai brangesnė nei tikėjotės. Pavyzdžiui, Juntinėse Amerikos Valstijose kai kurios apgyvendinimo įstaigos mėgsta „pamiršti“ įvairius mokesčius. Tarkim, užsakote nakvynę už 200 USD ir ramiai miegate. Išvažiuodami ateinate atsiskaityti ir paaiškėja, kad mokėti jau reikia 350 USD. Tiesiog viešbutis, kai užsakėte paslaugas, nepaminėjo, kad į kainą neįskaičiuotas 22%, PVM, 25 USD turistinė rinkliava, mokesčiai už sunaudotą elektros energiją ir dar kelios „smulkmenos“, kurias jums teks padengti iš savo kišenės.
Vienintelis kelias išvengti tokių netikėtumų – daugiau laiko skirti aiškinantis šalies, į kurią skrendate nacionalinius aptarnavimo ypatumus.