Tarptautinis Rygos oro uostas šiandien didžiausias oro uostas Baltijos šalyse. Vien šiais metais per jį keliavo daugiau, kaip 4 milijonai žmonių. Kai iš Vilniaus oro uosto pasitraukė dalis avia kompanijų, per Latvijos sostinę keliauja vis daugiau lietuvių. 2009 m. gruodį kaimynai latviai iškilmingai pareiškė, kad pirmą kartą istorijoje jie per metus aptarnavo keturis milijonus keleivių.
Tikimasi, kad 2032 m. bus pervežta 19,68 milijonai keleivių, nors atsargesni ekspertai teigia, kad iš šio oro uosto per metus keliaus 13,95 žmonės. Bet kokiu atveju, skrydžiai į Rygą ir iš Rygos įgauna vis didesnes apsukas.
Rygos oro uostas, skirtingai nuo lietuviškų oro uostų, įkuras tik sovietmečiu – 1974 m. ir buvo didžiausio Tarybų Sąjungos kelevinės skrydžių bendrovės “Aeroflot” dalis. Iš Latvijos sostinės žmonės galėjo keliauti tik po sąjungines respublikas. Tarptautiniai skrydžiai buvo draudžiami. Visos pajamos atitekdavo „Aeroflotui“.
1991 m., Latvijai atgavus Nepriklausomybę, iš Rusijos buvo perimtas ir Rygos oro uostas. Pradžioje jis išskaidytas į tris dalis – nacionalines Latvijos oro linijas, įmonę „Tarptautiniai oro pervežimai“ ir Rygos oro uostą, kuriam priklausė ir Liepajos, Daugpilio bei pačios Rygos oro uostai. Nuo to laiko pagrindiniame, Rygos oro uoste pastatytas naujas terminalas, VIP salė. Šiandien čia dirba 11 skrydžių bendrovės ir rengiami tiesioginiai skrydžiai į 26 pasaulio miestus. Populiariausios kryptys – Maskva, Kopenhaga ir Frankfurtas.
Rygos oro uosto tinklalapis
Rygos oro uoste dirbančios skrydžių bendrovės
airBaltic
Aeroflot
Uzbekistan airways
Finnair
Lufthansa
Czech Airlines
Turkish Airlines
Smartlynx, Ryanair
Norwegian Air Shuttle
LOT
Identifikatorius:
ICAO: EVRA
IATA: RIX
Koordinatės:
Platuma: N56°55’25″
Ilguma: E23°58’16″
Tūpimo tako duomenys:
Ilgis: 3200 м
Plotis: 45 м
