Pasaulinės ekonomikos atsigavimas palietė ir aviacijos pramonę. 2010 m. Airbus ir Boeing kiekvienas viso pasaulio skrydžių bendrovėms pagamino daugiau kaip pusšimtį lėktuvų. Nors Boeing jau tapęs bendriniu skrydžio kokybės sinonimu ir šios kompanijos lėktuvus naudoja dauguma pigių skrydžių bendrovių, tačiau jau antrus metus iš eilės amerikiečiai priversti nusileisti Europos gamintojams. JAV gamintojai niekaip nesustyguoja savo B-787 Dreamliner („svajonių lainerio“) programos.
Airbus kyla virš debesų
Pernai Airbus pagamino ir pardavė 510 keleivinių lėktuvų. Kompanijai tai rekordinis skaičius. Pardavimai didesni nei 2009 m., nors realizuota tik 12 lainerių daugiau. Aišku, skaičiuojant, kad kiekvienas orlaivis kainuoja dešimtis ar net šimtus milijonų JAV dolerių, į korporacijos sąskaitas suplaukė šimtais milijonų dolerių daugiau nei prieš metus. Dar svarbiau, kad didėjo A380 modelio – gigantiško keleivinio lėktuvo – pardavimai. 2010 m. į orą pakilo 18 šių lainerių, 2009 m. 10. Europiečius viltingai nuteikia ir tai, kad klientai jau užsakė 230 lėktuvų A380.
Airbus taip patenkinti savo kūrinio sėkme, kad 2011 m. suplanavo savo produkciją branginti 4,4 procento, o modelį А380 iš karto 8,3 procento. Gamintojai lėktuvų branginą argumentuoja tuo, jog stiprėja euras. Kuo jis brangesnis, tuo daugiau oro linjoms teks mokėti ir už transportą. Gigantiško lėktuvo brangimas aiškinamas paprasčiau – paklausa didelė ir gaminti vis tiek nespėjama. Vargu ar tai guodžia paprastus keliauninkus, nes aišku, kad oro linijos viską iskaičiuos ir lėktuvų bilietai šiek brangs. Be abejo, tai nebus labai ženklus kainų augimas ir pigūs skrydžiai netaps brangiais skrydžiais, tačiau vidutiniškai vieną kitą eurą už kelionę teks pridėti.
А380 ryžo pabranginti produkciją nesustabdė ir tai,kad buvo užsidegęs oro linijoms Qantas priklausančio А380 variklis. Laineriui teko leistis avariniu būdu ir skrydžiai šio modelio lėktuvais kuriam laikui buvo sustabdyti. Paklausos tai nesumažino, nes greitai buvo isšsiaiškinta, kad variklis užsidegė dėl jį gaminusios kompanijos Rolls-Royce kaltės.
Boeing sutrikęs
Skirtingai nei kolegos iš Airbus, amerikiečių Boeing sekasi ne taip gerai. 2010 m. Boeing pardavė 48 orlaiviais mažiau nei konkurentai iš Europos. Tikimasi, kad reikalai pagerės, kai amerikiečiai 2011 m. užsakovams nuskraidins pirmuosius B-787 Dreamliner. Šis laineris oro uostus turėjo pasiekti dar 2008 m., tačiau dėl įvairių priežasčių terminas buvo keletą kartų nukeltas. Paskutinį kartą orlaivio pristatymas buvo nukeltas šių metų sausį – paskelbta, kad užsakovams lėktuvai bus perduoti ne pirmą, bet trečią metų ketvirtį.
Kompanijai tai stiprus smūgis, nes dar 2007 m., nors lėktuvas buvo tik brėžiniuose, jau buvo užsakyta 670 orlaivių. Nuo tada, stringant B-787 tiekimui, amerikiečiai ne tik nebegauna naujų užsakymų, bet ir praranda senuosius. 2010 m. skrydžių kompanijos atsisakė keturių lainerių. Šiandien užsakyta 847 „svajonių laineriai“. Būtent dėl prarastų B-787 pardavimų Boeing pradeda užleisti pozicijas Airbus. Jei amerikiečiai skrydžių kompanijoms įsipareigojo pagaminti 530 orlaivių, tai europiečiai 574. Tai, jog lėktuvų užsakovams bus atiduoti vėliau nei planuota, reiškia, kad Airbus pirmaus dar mažiausiai metus.
Tuo tarpu Airbus nesėdi suskleidęs sparnus ir rengiasi veržtis į priekį. Jau pristatytas naujas modelis А350 ir žadama, kad bus atnaujintas pats populiariausias europiečių kūrinys А320.
Airbus – A380 – europiečių kompanijos Airbus gaminamas didžiausias pasaulio keleivinis lėktuvas. Orlaivyje du deniai, kuriuose, jei įrengtos trys klasės, gali skristi 525 keleiviai. Jei yra tik ekonominė klasė, orlaiviu gali keliauti 853 žmonės. Tai būtų pigių skrydžių variantas, nors tikrovėje vargu ar biudžetinės oro linijos greitai pradės užsakinėti šiuo orlaivius, nes jie ekonomiškiausi keliaujant ilgomis distancijomis. Pigūs skrydžiai paprastai rengiami palyginti trumpais maršrutais. Nors lėktuvas gigantiškas, tačiau tai vienas ekonomiškiausių pasaulio keleivinių lainerių. Vienam keleiviui nuskraidinti šimtą kilometrų reikia tik 3 litrų degalų. Lėktuvas be degalų papildymo gali nuskristi 15200 kilometrų.
Pirmą kartą visuomenei parodytas 2005 m. balandžio 27 d. Pirmasis komercinis skrydis įvyko 2007 m. spalio 25 d. iš Singapūro į Sidnėjų. Šio lainerio sukūrimui išleista 12 milijardų eurų. Lektuve vien laidų nutiesta 530 kilometrų. 2010 m. gruodį pasaulio oro linijos eksploatavo 50 šių lėktuvų.
Boeing 747 gaminamas, kaip nesunkiai galima suprasti iš pavadinimo, Boeing kompanijoje. Dėl dviejų denių, kurių vienas viršuje ir suteikia lėktuvui unikalią formą, šis orlaivis vienas iš lengviausiai atpažįstamų keleivinių lainerių. Lėktuvas į orą pirmą kartą pakilo 1969 m. vasario 9 d. ir iš karto tapo didžiausiu pasaulyje. Trijų klasių salone gali skristi 416 keleiviai, o dviejų klasių konfigūracijos lėktuvu gali keliauti 524 žmonės. Japonijos oro linijų užsakymu pagaminta ir versija, kuria gali keliauti 600 žmonių. Krovininė modifikacija veža iki 105 tonų krovinių.
Boeing 747. Iki 2010 m. rugsėjo klientai užsakė 1527 orlaivius Boeing 747, buvo pagaminti 1418 lėktuvai. Jų pardavimai pradėjo mažėti, tik tada, kai savo gigantą pasiūlė Airbus. Šiuo metu kuriamas Boeing 747-600X, kuriame turėtų tilpti 800 keleivių. Tai bus atsakas europiečiams iš Airbus.
Boeing kainos milijonais JAV dolerių
747-100 — 24 milijonai (1967 m.)
747-200 — 39 milijonai (1976 m.)
747-300 — 82 milijonai (1982 m.)
747-400 — 228-260 milijonai (2007 m.)