Nuotolinio darbo principas plačiai aptarinėtas dar gerokai iki pandemijos, tačiau pastaroji aplinkybė privertė jį suklestėti. Įmonių atliekamos darbuotojų apklausos rodo, kad toks darbo organizavimas pasiteisina, o tiesioginiai susitikimai biuruose pageidaujami tik norint retkarčiais pamatyti kolegas. Nors nuotolinis darbas ateityje neišvengiamai bus taikomas vis dažniau, psichologas Paulius Rakštikas primena, kad žmogiškam ryšiui ir tiesioginiam santykiui turime palikti bent mažą dalelę savo darbo laiko.  Idėją pereiti prie nuotolinio darbo pastūmėjo patys darbuotojai Vasaros metu atlikta 35-iose šalyse veikiančios pavežėjimų platformos „Bolt“ darbuotojų apklausa parodė, jog iš 1000 darbuotojų net 80 proc. norėtų bent pusę viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Be to, analizuojant Talino būstinės raktų-kortelių duomenis, matyti, kad apsilankymų biure pikas…

Dangų rėžiantis Televizijos bokštas – turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų, todėl alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl „Sodros“ pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu. Iš kaimelio į kosmosą Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų – pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų…

Nuo lapkričio mėnesio Kopenhagos oro uosto vadovaujama komanda, kurioje viso 14 organizacijų, pradeda įgyvendinti  mokslinių tyrimų projektą „ALIGHT“. Jo metu bus ieškoma sprendimų, kaip oro uostus pritaikyti sparčiai aviacijoje ryškėjančioms tendencijoms – tvaresnei ir mažesnį poveikį aplinkai darančiai veiklai. Vienas iš svarbiausių partnerių šiame projekte – Vilniaus oro uostas, kurio atstovai ne tik dalyvaus sprendimų paieškoje, bet ir bus vidutinio dydžio oro uostų atstovais projekte, vertindami, kiek įvairūs sprendimai gali būti įgyvendinami mažesne apimtimi. Teigiama, kad ateityje Lietuvos oro uostai gali tapti pirmaisiais, turėsiančiais galimybes įgyvendinti moderniausius sprendimus aplinkosaugai gerinti, energijos efektyvumui didinti bei diegti infrastruktūros pokyčius Vienas iš pagrindinių projekto tikslų yra rasti būdus ženkliai sumažinti anglies dvideginio (CO2)…

FAA vertinimas: vėluojantys skrydžiai keleiviams kainavo daugiau kaip 18 mlrd. dolerių. Dvigubai daugiau nei oro linijoms.   Federalinė aviacijos administracijos (FAA) vertinimu – keleiviai padengia daugiau kaip 50 proc. vėlavimo išlaidų. Griežta teisinė bazė sauganti keleivių teises yra svarbiausias veiksnys užtikrinantis teisingą kompensavimą už vėluojančius skrydžius. Vartotojų teisių gynimo organizacija įspėja – keleiviams sunku įgyvendinti savo teises. Keliautojai praranda laiką ir pinigus: kartu sudėjus keleiviai Jungtinėje Karalystėje skyrė 6 metus savo laiko „vaikydamiesi“ oro linijas, kad jos grąžintų pinigus už atšauktus skrydžius dėl COVID-19 pandemijos.   2020 m. spalio 16 d. Skrydžių vėlavimas keleiviams kainuoja brangiau nei oro linijoms! Tai gali nustebinti turint omenyje, jog gausu pranešimų, kad šie metai…

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams jau išmokėjo beveik 3 mln. eurų. Iš viso paslaugas šiuo metu yra rezervavę 35 tūkstančiai medikų už maždaug 7 mln. eurų.  Vis dėlto dalis medikų dar neskuba pasinaudoti priemone. Turizmo paslaugas suteikti iš viso numatyta 64 tūkst. sveikatos sektoriaus darbuotojų, iš jų – 20 tūkst. nelicencijuotų medicinos įstaigų darbuotojų. Pastariesiems buvo suteikti turizmo paslaugų kuponai, tačiau kol kas pusė jų – nepanaudoti.  „Raginame sveikos priežiūros įstaigų darbuotojus jau dabar naudotis jiems suteikta galimybe. Nors projektas tik įpusėjo, nereikėtų palikti paslaugų įsigijimo paskutinei nakčiai. Šiuo metu verta pasižvalgyti po didžiųjų miestų…

Nuo spalio 17 dienos skrydžių bendrovė „Turkish Airlines“ atnaujina skrydžius tarp Vilniaus ir didžiausio Turkijos miesto Stambulo. Pranešama, kad skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę. Be to, vadovaujantis paskutiniais abiejų šalių nutarimais, nuo spalio 12 dienos šiuo maršrutu keliaujantiems Lietuvos piliečiams netaikoma saviizoliacija nei Turkijoje, nei Lietuvoje. „Turkish Airlines“ atnaujintus skrydžius iš Vilniaus į Stambulą vykdys tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Pirmasis reisas numatytas jau spalio 17-ąją. Šiuo metu skrydžiams į didžiausią Turkijos miestą – Stambulą – taikoma speciali ekonominės klasės kaina – 219 Eur/asmeniui kelionei į abi puses (iki lapkričio 30 dienos),  įskaitant visus mokesčius, maitinimą ir bagažą. Teigiama, kad šiais tiesioginiais skrydžiais „Turkish Airlines“…

Šią savaitę Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ centrinėse Vilniaus miesto gatvėse įvedė savo nuomojamų elektrinių paspirtukų greičio ribojimus. Be to, nuo šiol, įvažiavus į riboto greičio zoną, vairuotojai išgirs ir garsinius pranešimus, įspėjančius apie greičio pasikeitimus. Tikimasi, kad šis Susisiekimo ministerijos inicijuotas sprendimas paskatins elektrinių paspirtukų mėgėjus atsakingiau laikytis saugaus vairavimo taisyklių, daugiau naudotis dviračių takais bei apsaugos pėsčiuosius nuo galimų pavojingų situacijų. Akylesni „Bolt“ paspirtukų vairuotojai jau spėjo pastebėti, jog nuo šiol, riedant centrinėse sostinės gatvėse, nepavyksta pasiekti maksimalaus greičio. Tokį ribojimą inicijavo Susisiekimo ministerija, o „Bolt“ pasirūpino jo įgyvendinimu. Imtis atitinkamų veiksmų buvo nuspręsta po to, kai miesto gatvėse imta fiksuoti vis daugiau nedrausmingai besielgiančių paspirtukų vairuotojų, kurie…

Pranešimas spaudai: Įregistruota nauja Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjunga Paskelbus karantiną dėl COVID-19 grėsmės, kelionių vadovai ir gidai ne tik ilgam neteko darbo ir pajamų, bet ir liko neatstovaujami Ekonomikos komiteto sudarytoje darbo grupėje, kuri turėjo parengti pasiūlymus Vyriausybei dėl Turizmo sektoriaus.  Tai paskatino sutelkti pajėgas ir 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo įregistruota nauja Lietuvos kelionių vadovus ir gidus vienijanti sąjunga (LKVIGS). Asociacijos prezidente tapo ilgametė kelionių vadovė ir gidė Edita Muraškaitė. Vienintelė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos numatoma kelionių vadovams ir gidams gelbėti priemonė – mokymai ir kvalifikacijos kėlimo kursai, iškėlė rimtų abejonių, ar ji tikrai šiuo metu yra tinkama. Ar tikrai dabar svarbiausia yra perkvalifikuoti gidus į…

Naujas tyrimas atskleidžia:  Keleiviai teismuose prieš oro linijas laimi 9 bylas iš 10 APRA išanalizavo daugiau kaip 100 000 teismo bylų, iškeltų oro linijoms dėl sutrikdytų skrydžių kompensavimo. Daugiau nei 90 % atvejų teismų sprendimai palankūs keleiviams, kas patvirtina, jog oro linijos sistemingai pažeidinėja keleivių teises. Tyrimas rodo, kad oro linijos dažnai nevykdo teisėtų reikalavimų iki tol, kol nesikreipiama į teismą. Griežti teisės aktai yra esminė priemonė, padedanti oro linijų keleiviams laimėti kovą prieš sąmoningai reikalavimų nesilaikančias oro linijas. Naujas tyrimas, kurį atliko APRA (Association of Passenger Rights Advocates – Keleivių teisių gynėjų asociacija), atskleidžia, kad daugelis oro linijų daro viską, kad sutrikus skrydžiams išvengtų pareigos užtikrinti keleivių teises įtvirtintas…

Jau nuo šio sekmadienio, spalio 4 d., iš Paldiskio Estijoje į Kapelskarą Švedijoje plaukios net du vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS keltai, o reisai vyks po du kartus per dieną bene kasdien. Antrasis šiuo reisu plaukiosiantis keltas į šį maršrutą bus perkeltas, dėl nepakankamų srautų uždarius jūros kelią iš Paldiskio Estijoje į Hanką Suomijoje.     DFDS savo tarptautinių reisų Paldiskis–Kapelskaras skaičių didina nuo 14 iki 22 kartų savaitę. Taip sustiprinami keleivių ir krovinių plukdymo pajėgumai populiariu maršrutu ir atliepiami išaugę klientų poreikiai šioms paslaugoms.  „Keleivių ir krovinių transportavimo poreikis maršrutu iš Estijos į Švediją išlieka didelis – mūsų klientai nuolat teiraujasi apie galimybę šuo jūros keliu naudotis dažniau. Džiaugiuosi,…

Skirtingus verslo sektorius COVID-19 pandemija paveikė nevienodai, dalis jų iki šiol sunkiai išgyvena ir naudojasi pagalbos priemonėmis. Viena iš jų – laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas juridiniams asmenims, arba paskolų „atostogos“, kurios paraiškų priėmimas baigiasi spalio 1 dieną. Šiuo ir kitais pagalbos verslui klausimais Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sukvietė į nuotolinį posėdį kredito įstaigų ir verslo atstovus. Pasak ministro, nuogąstaujama, kad pasibaigus paskolų grąžinimo įmokų atidėjimo laikotarpiui pagal moratoriumą verslas atsidurs dar sudėtingesnėje padėtyje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pavasarį parengtomis paramos verslui priemonėmis siekiama padėti bendrovėms išlaikyti likvidumą dėl COVID-19 poveikio. Viena iš šių priemonių – dalinis palūkanų kompensavimas atidėtoms…

Lietuvos oro uostų tinklui priklausantis Kauno oro uostas paskelbė rinkos konsultacijas ir šiuo metu pradeda svarstyti galimybes įrengti saulės jėgainių parką oro uosto teritorijoje. Oro uosto atstovai teigia, kad saulės jėgainės tiekiama energija ateityje padėtų Kauno oro uostui mažinti išlaidas elektrai, efektyvintų veiklą, o kartu būtų prisidedama prie žaliosios energetikos skatinimo šalyje. Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, kol kas Lietuvos oro uostai vykdo rinkos konsultaciją ir ieško tinkamiausio varianto, siekiant įgyvendinti saulės jėgainių parko projektą. Lietuvos oro uostų konsultacijoje su rinkos dalyviais skelbiama, jog rangovas oro uosto teritorijoje turėtų įrengti saulės elektrinę, o oro uostas įsipareigotų nupirkti joje pagaminamą elektrą. Planuojama, kad bendra jėgainės galia (preliminariai) galėtų būti…

Kokie turizmo politikos sprendimai yra būtini nacionaliniu ir Europos lygiu, siekiant sušvelninti pandemijos poveikį turizmui, sudaryti sąlygas vėl saugiai keliauti Europoje bei padaryti turizmo sektorių atsparesnį įvairiems poveikiams – apie tai surengtoje vaizdo konferencijoje diskutavo už turizmą atsakingi Europos Sąjungos šalių ministrai, tarp jų – ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.   „Covid-19“ poveikis turizmo sektoriui yra dramatiškas, nes iki pandemijos apie 12 proc. Europos Sąjungos dirbančiųjų asmenų vienaip ar kitaip buvo susiję su turizmu, tad siekiant sušvelninti pandemijos poveikį turizmui, būtina imtis konkrečių veiksmų ir svarbu pabrėžti kelis dalykus. „Valstybių narių bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant atgaivinti turizmą, todėl turime laikytis bendro požiūrio į Europos Sąjungos turizmo sektoriaus ateitį. Mums…

Turizmo ir aviacijos sektoriai šiemet itin smarkiai pajautė gniuždančią pandemijos įtaką verslui. Vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos erdvėje skrydžių buvo užfiksuota perpus mažiau. Ribojimai keitė žmonių kelionių planus, bet suteikė galimybę atrasti alternatyvius maršrutus ir vandens transportą, kuriuo vasarą buvo itin patogu aplankyti Vokietiją ir Skandinaviją.   Net ir karantino sąlygomis jūrų keliai išliko patikima ir saugi jungtis su pasauliu, o vasarą sušvelninus kelionių apribojimus keltai tapo svarbia susisiekimo linija su Šiaurės ir Vakarų Europa ir atostogaujantiems. „Daliai žmonių tapome tuo langu, kuris atsidarė užsivėrus lėktuvų durims“, – pastebi Vaidas Klumbys, vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims. Keltai išplėtė kelionių automobiliu galimybes Pandemija…

Pagal priemonę „Atostogos medikams“  turizmo paslaugų teikėjams už suteiktas paslaugas jau išmokėta 1 mln. eurų kompensacijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva valstybės kompensuojamomis turizmo paslaugomis už 200 eurų pasinaudoti iš viso galės 64 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. „Džiaugiuosi, kad ši priemonė yra tokia sėkminga – ja labai domisi tiek asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek turizmo paslaugų teikėjai. Svarbu ir tai, kad tokia padėka koronaviruso pandemijos laikotarpiu dirbusiems medikams suteikia ne tik galimybę jiems pailsėti, bet ir progą užsidirbti regionų verslams pasibaigus turizmo sezonui“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Kompensuojamomis turizmo paslaugomis iš viso galės pasinaudoti beveik 44 tūkst. licencijuotų medikų ir per 20,5 tūkst.…

Kokie filmai buvo sukurti Vilniaus Fabijoniškių ir Šeškinės rajonuose? Kur Naujamiestyje galima rasti galeriją po atviru dangumi? Kokias paslaptis saugo anapus geležinkelio įsikūrę Naujininkai? Norintys rasti atsakymus į šiuos klausimus kviečiami sekmadienį važiuoti Vilniaus viešojo transporto autobusais ir troleibusais. Tądien minimos Turizmo dienos proga miesto viešuoju transportu keliaus gidai, kurie keleiviams pasakos apie istorijas, kurias slepia pro langą matomi vaizdai.   Tai – dalis visą savaitę vykstančios Vilniui skirtos pažintinės programos. Nuo antradienio vykstančiose nemokamose ekskursijose mažiau turistiniuose rajonuose – Pavilnyje, Vilkpėdėje, Viršuliškėse ir kituose – jau įvyko keturiasdešimt ekskursijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 1000 žmonių. Turistinė dvasia įvairiausių miesto rajonų neapleis ir savaitgalį – juos aplankys dar antra tiek…