Maltos žemėlapis tai jūros kelių iš Europos, Azijos ir Afrikos sankirtos taškas. Ši vieta, kaip patogus uostas, nuo seno traukė keliautojus ir jūrininkus. Pagrindinės archipelago salos tai Malta, Gozo ir Komino.
Pigūs skrydžiai į Maltą
Valetos žemėlapis
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Malta tai archipelagas Viduržemio jūroje 93 km nutolęs nuo Sicilijos (Italija) ir 290 km nuo Tuniso. Pats Maltos žemėlapis apima 316 kvadratinių kilometrų plotą. Sausumos sienų su jokia valstybe nėra. Pagrindinės salos, kurioje įsikūrusi ir sostinė Valeta, ilgis 27 km, plotis 15 km.
Dėl patogios padėties, šį archipelagą jau VIII a. pr. Kr tuo pačiu metu pradėjo kolonizuoti finikiečiai ir graikai. Iki XIII a. Maltos žemėlapį megino pakeisti vis kiti užkariautojai. Čia savo armijas siuntė romėnai, kartageniečiai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai.
1530 m. imperatorius Karlas V Maltą dovanojo Joanitų ordinui, kuris nuo tada vadinamas Maltos ordinu. Ši organizacija veikia ir Lietuvoje bei garsėja labdara.
1798 m. salas užima Prancūzijos armija, kuriai vadovauja Napoleonas Bonapartas. Tai buvo tarpinė stotelė žygiui į Egiptą. Būsimasis imperatorius panaikino ordino valdžią, tačiau jo reformos buvo trumpos. 1800 m. salyną užima anglai. Jie čia apsistojo ilgam. 1814 m. Paryžiaus taikos sutartimi archipelagas atitenka Didžiajai Britanijai ir Maltos žemėlapyje atsiranda didžiausios to meto pasaulio imperijos karinės bazės. Tiksliau, praktiškai visas salynas buvo paverstas karine baze.
Nepriklausomybę Malta atgavo tik 1964 m. ir po dešimties metų čia paskelbta respublika, tačiau iki 1979 m., kai buvo panaikinta paskutinė Anglijos karinė bazė, salynas formaliai pakluso Anglijos karalienei.
Šiandien Maltoje gyvena 405 000 žmonių. Šalis Europos Sąjungos narė. 2008 m. salyne pradėta atsiskaityti eurais.
Maltos telefono kodas: +356