Juodkalnija – tai nedidelė šalis, talpinanti savyje stulbinančią gamtos ir kultūros įvairovę. Nuo Adrijos jūros pakrantės su viduramžių miestais ir nuošaliais paplūdimiais, iki įspūdingų kalnų, kanjonų bei ežerų šalies gilumoje – tiek pirmoji, tiek dešimtoji kelionė čia palieka neišdildomą įspūdį. Kelionės į Juodkalniją tampa vis populiaresnės ir tarp lietuvių, tad susipažinkime Juodkalnija ir susiplanuokime sekančią kelionę.
Kada geriausia keliauti?
Juodkalnija – puikus pasirinkimas visais metų laikais. Pavasaris (gegužė–birželis) ir ruduo (rugsėjis–spalis) – geriausias metas kelionei: švelnus klimatas, mažiau turistų, žemesnės kainos. Vasarą (liepa–rugpjūtis) pakrantėje karšta ir pilna poilsiautojų, tuo metu kalnuose – puikios žygių sąlygos. Žiemą veikia slidinėjimo kurortai, ypač šiauriniuose regionuose, tačiau keliai gali būti sunkiau pravažiuojami.
Ką verta pamatyti pirmą kartą?
Kotoras: viduramžių perlas prie įlankos
Kotoras – tai UNESCO saugomas senamiestis, įsikūręs įspūdingoje Kotoros įlankoje, primenančioje fjordą. Šio miesto gatvelės – tikras labirintas tarp venecijietiškų rūmų, aikščių, mažų bažnytėlių ir kavinių. Pasivaikščiojimas siauromis akmeninėmis gatvėmis ar kopimas į Švč. Mergelės Marijos bažnyčią kalno šlaite apdovanoja nuostabiais vaizdais į stogus ir laivus įlankoje. Kotoras – ne tik grožis, bet ir atmosfera, kuri verčia čia norėti pasilikti ilgiau.
Durmitoro nacionalinis parkas: laukinės gamtos stichija
Tai tikras kalnų rojus. Uolėtos viršūnės, ežerai, tarpekliai ir pievos – puikios sąlygos žygiams, dviračių žygiams ar tiesiog buvimui gamtoje. Juodasis ežeras prie Žabljako – vienas fotogeniškiausių taškų. Tara kanjonas – vienas giliausių pasaulyje, o plaukimas sraunia upe plaustu ar valtele – nepamirštama patirtis. Norintiems rimtesnio iššūkio, siūloma žygiuoti link Bobotov Kuk – aukščiausios viršūnės šalyje.
Skadaro ežeras: pelkių rojus ir vyno slėnis
Tai didžiausias Balkanų ežeras, besidriekiantis tarp Juodkalnijos ir Albanijos. Jo pakrantės – tai kalnų ir nendrių derinys, kupinas paukščių gyvenimo, tarp jų – reti dalmatiniai pelikanai. Iš Virpazaro miestelio siūlomos valčių ekskursijos, kurios leidžia patirti ežero tylą, gamtą ir žvejų gyvenimą. Netoliese – Crmnica regionas, garsėjantis vynu: puiki proga paragauti vietinės gamybos raudonųjų vynų kartu su šviežia žuvimi iš ežero.
Ostrogo vienuolynas: tikėjimo jėga uoloje
Šis vienuolynas – viena įspūdingiausių religinių vietų Balkanų regione. Jis įrengtas uolos nišoje aukštai virš slėnio ir traukia tiek piligrimus, tiek keliautojus. Iki jo galima pakilti pėsčiomis arba važiuoti nuo Nikšić miesto. Tai veikiantis vienuolynas, todėl svarbu laikytis kuklios aprangos. Vaizdas nuo čia atima žadą, o aplinka įkvepia ramybei ir susimąstymui.
Kotoros įlanka ir Perastas: vaizdų simfonija
Kotoros įlanka – vienas vaizdingiausių Adrijos pakrantės taškų. Jos kranto liniją puošia kalnai, salelės ir mažieji miesteliai. Perastas – mažas, elegantiškas miestelis, iš kurio galima nuplaukti į saleles „Mūsų Dievo Motinos ant Uolų“ (dirbtinė sala su bažnyčia) ir Šv. Jurgio (natūrali sala su vienuolynu). Tai vieta, kur sustoja laikas – ideali vieta ramybei ir fotografijai.
Stari Bar: griuvėsiai tarp alyvmedžių
Senojo Baro griuvėsiai įsikūrę ant kalno šlaito, atokiau nuo šiuolaikinio uosto miesto. Tai atmosferiškas, paslaptingas miestas su likusiomis sienomis, bažnyčių arkomis ir vaizdais į kalnus. Šalia – senoviniai alyvmedžiai ir šeimos kavinukės, siūlančios vietinius patiekalus: nuo albaniškų troškinių iki juodkalnietiškų dešrų.
Kiek laiko skirti kelionei?
Norint pajusti pakrantės žavesį, pakanka 6–7 dienų, tačiau kad patirtumėte ir kalnus, ir nacionalinius parkus – geriausia skirti bent 12–14 dienų. Nors šalis nedidelė, keliai vingiuoti, todėl verta keliauti lėčiau, skirti daugiau laiko mažiems atradimams.
Atvykimas ir keliavimas
Pagrindiniai oro uostai – Podgoricoje (sostinėje) ir Tivate (pakrantėje). Nuo kaimyninių šalių (Kroatijos, Albanijos, Bosnijos, Serbijos) patogu atvykti automobiliu. Viduje veikia autobusų tinklas, nors kalnuotose vietovėse tvarkaraščiai gali būti netikslūs. Nuomotas automobilis suteikia laisvę tyrinėti atokesnes vietas, ypač kalnuose ar prie ežerų.
Ką paragauti?
Juodkalnijos virtuvė – Balkanų, Viduržemio ir kalnų tradicijų derinys. Kelionės į Juodkalniją metu būtina paragauti:
- “Njeguški pršut” (rūkytas kumpis iš kalnų);
- “Kačamak” (bulvių košė su sūriu);
- Šviežios žuvys pakrantėje, ypač ežeruose;
- Vynai iš Crmnica ir Plav regionų.
Juodkalnija – tai kelionė į gamtos teatrą, kur kalnai kalbasi su jūra, o kiekvienas mažas miestelis turi savo istoriją. Jei ieškai dar neatrasto Europos kampelio, kuris sujungia nuotykius, kultūrą ir ramybę – tai tavo kryptis.