Nyderlandų sostinė Amsterdamas įsikūrusi ant dviejų upių – Ei ir Asmtelio – krantų. Kelionės į Amsterdamą metu greitai pajusite, kad vandens artumas nusako ir didmiesčio, kuriame teka daugiau, kaip 50 kanalų, virš kurių stūkso 500 tiltų ir tiltukų, architektūrą ir gyvenimo ritmą.
Tolimajame XII a. įkurtas mažas žvejų kaimelis bėgant šimtmečiams tapo didžiausiu šalies kultūriniu ir finansiniu centru, kuriame gyvena pusantro milijono žmonių. Amsterdamo šlovė sklinda toli už Olandijos, kaip vis dar šnekamojoje kalboje vadinami Nyderlandai, ribų. Įdomiausia, jog ši šlovė neturi nieko bendro su miesto finansais ar prekybinėmis galimybėmis. Vidutiniam statistiniam turistui Amsterdamas asocijuojasi su laisve, legaliai parduodamais lengvaisiais narkotikais, raudonųjų žibintų kvartalais ir niekada neišnykstančia hipių dvasia.
Nors Amsterdamas didžiausias regiono miestas, tačiau jis nėra stambus administracinis centras, kuriame būtų sukoncentruotos valdžios institucijos. Provincijos, kurioje įsikūręs miestas, sostinė Harlemas, Nyderlandų vykdomoji valdžia reziduoja Hagoje, nors šalies sostinė Amsterdamas.
Pigūs skrydžiai į Amsterdamą šiandien mums leidžia gan pigiai pasiekti šį miestą. Ko gi tikėtis iš legendomis apipinto megapolio, kai lėktuvų bilietai jau kišenėje?
Biurai ir lasivės dvasia
Nors miestiečių pragyvenimo lygis vienas aukščiausių Europoje, tačiau Amsterdamą iki šiol gaubia hipių miesto šlovė. Daugeliui, vien paminėjus šį pavadinimą, iš karto kyla asociacijos su laisve, nevaržomu seksu ir LSD aptemtydomis mintimis. Būtent dėl šių dalykų prieš keturis dešimtmečius į čia keliavo pradedantys menininkai.
Deja, turime šiek tiek nuvilti. 1960 m. seksualinės revoliucijos nuotaikas išstumia tvarkingas šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriame svarbiausia ne efemeriška minties, bet reali finansinė laisvė. Užtenka pasivaikščioti po verslo kvartalus ir vargu ar pavyks patikėti, kad minios kostiumuotų dėdžių kadaise taip pat svajojo apie laisvę ir keliones kur akys veda, nors kišene ne tai, kad nečiužėjo banknotai, bet neskambėjo net monetos.
Tokie pokyčiai nenutiko savaime. Miesto galvos išliejo nemažai prakaito, kad Amsterdamas taptų verslo centru, kuriame savo pagrindinius biurus steigia didžiausios pasaulio korporacijos. Verslo ryklius žavi tai, kad miestas pačioje ES širdyje ir visa Europa iš čia ranka pasiekiama. Skaičiuojama, kad Olandijoje įsikūrusios 7 iš 35 transnacionalinių korporacijų.
Miesto centras
O ką mums leis pamatyti pigūs skrydžiai ? Visgi iš miesto neatimsi jo žavesio. Architektūros neišdarkė milžiniški naujos statybos biurai, kaip nutiko Briuselyje. Amsterdamo architektūra tai subtilus viduramžių ir šiuolaikinio stiliaus mišinys. Po XVII amžiaus namų karnizais čia kabo radikalūs skvoterių (žmonių, neteisėtai užėmusių svetimus negyvenamus namus) statiniai. Naujausio modelio BMW kukliai užleidžia kelią dviratininkams. Sutikite, tokį vaizdą retai pamatysite Kaune važiuodami į Kauno oro uostą. Stiprus alus, gaminamas vienuolynuose, parduodamas jaukiose mažytėse kavinėse.
Amsterdamo senamiesčio centras, lyginant su kitais Europos miestais, užima didžiausią plotą. Senamiestis susiformavo dar XVII amžiuje. Tai buvo Olandijos aukso amžius, leidęs šaliai pakilti kaip stipriai valstybei. Kaip tik tais laikais aplink miesto centrą buvo iškasti pusapvaliai kanalai, be kurių šiandien Amsterdamas atrodytų nykiai. Tada šalia kanalų ir buvo pastatyti puikūs namai. Dalis jų šiandien gyvenamieji dalis, kituose įsikūrę biurai. Ne visuose šiuose pastatuose smagu ir komfortiška gyventi, nes kai kurie reguliariai užliejami potvynių.
Nors ir burnojame, kad šiuolaikinė civilizacija darko senų gerų laikų palikimą, tačiau Amsterdamas pasižymi tuo, jog savo šarmu užburia keliautojus. Naktimis dauguma tiltų apšviesti mažytėmis lemputėmis ir primena pasakiškų būtybių statinius. Ūkanotais rytais galima stebėti, kaip miestas lėtai bunda iš miego ir tamsa traukiasi iš jo žaviausių kampelių. Iš nakties išnyra namai lenktomis sienomis, akmenimis grystos gatvės, kanalų pakrantėse augantys medžiai ir puikūs parkai.
Jei atmesime sentimentus ir romantiškus pasvaičiojimus, didžiausias Nyderlandų miestas patraukia ne tik stiliumi. Čia gausybė muziejų – retai kur viename mieste pamatysi Van Gogo ir Rembranto rinkinius. Norintiems pramogų – laukia kiti 40 ne tokių „rimtų“ muziejų, nuo pypkių iki paleistuvysčių, pianinų ir alaus. Pigiausias būdas aplankyti keletą muziejų – įsigyti vadinamąją muziejaus kortelę, su kuria bilietai kainuos pigiau.
Amsterdamo muziejai detaliau čia.
Amsterdamo klubai ir naktinis gyvenimas
Nors klubų skaičiumi Amsterdamas nusileidžia tokiems pramogų centrams, kaip Londonas, Tokijas ar Berlynas, tačiau naktinio gyvenimo mėgėjams bus ką veikti kai sutemos apgaubs Olandijos sostinę. Čia galima šokti iki nukritimo, aplankyti teminį vakarėlį ir paklaustyti įvairiausios muzikos.
Deja, neseniai Nyderlandų vyriausybė pakeitė mokesčių sistemą ir mažiems barams bei klubams dėl to sunkiau kviesti aukščiausio lygio atlikėjus, nes mokestinė našta išaugo. Kažkur tai jau girdėta, ar ne? Nepaisant visų kliūčių, miestas iki šiol laikomas pasauline didžėjų sostine. Į čia ieškoti vinilo plokštelių iš tolimiausių šalių važiuoja tiek patyrę miksuotojai, tiek pradedantieji. Išskirtinis miesto bruožas – prie grotuvų stovi ir nemažai merginų.
Miesto klubinis gyvenimas vyksta laikantis senų tradicijų. Beveik visuose miesto naktiniuose klubuose vakarėliai rengiami nustatytomis dienomis ir visada prasideda tuo pačiu metu. Juose renkasi nuolatinė publika, žinanti ko tikėtis iš vienos ar kitos įstaigos. Lankytojui taip patogiau – žino kurią dieną ir kuriame klube galės paklausyti mėgiamos muzikos. Jei išsirengėte į vakarėlį pasiimkite grynų. Kreditinės kortelės paprastai nepriimamos, o tualetai mokami. Vienas apsilankymas ten, kur karaliai pėsti vaikšto, kainuos 0,20-0,45 euro. Marichuaną rūkyti leidžiama, tačiau sunkesni narkotikai griežtai draudžiami ir policija palyginti dažnai patikrina, ar klubų lankytojai nepiktnaudžiauja draudžiamais preparatais.
Jei esate mieste, apie visus vykstančius vakarėlius galite sužinoti iš nemokamo angliško laikraščio Shark, kuris leidžiamas du kartus per mėnesį ir dalinamas parduotuvėse, baruose bei kavinėse. Jei nėra šio leidinio, pasižvalgykite parduotuvėse – dauguma klubų spausdina nemokamus bukletus irskrajutes, kurių galima rasti prekybos vietose.
Specifinės tokių reklamų platinimo vietos – muzikos parduotuvė Rushhour (adresas Spuistraat 98). Reklamų pilna ir Amsterdams Uitburo (Leidseplein 26, darbo laikas nuo 10.00-18.00 val.). Šioje vietoje parduodami bilietai į koncertus ir spektaklius. Jei čia sugalvojote įsigyti bilietą, už išankstinę rezervaciją teks primokėti 1,82 euro.
Amsterdamo skvotai
Be tradicinių naktinių klubų, pasilinksminti galima ir taip vadinamuose skvotuose – alternatyvios kultūros oazėse. Pagal vietos įstatymus, jei kuris nors pastatas prastovi nenaudojamas ilgiau kaip metus, jį galima užimti ir naudoti gyvenamosioms patalpoms arba kultūros centrui (paversti skvotu). Šis įstatymas nukreiptas prieš spekuliantus nekilnojamuoju turtu, kurie metų metais laikydavo tuščius namus, tikėdamiesi, kad jų kaina pakils. Paprastai į svetimas erdves įsilaužia menininkai, žalieji, kairieji ir kiti visų politinių skersvėjų bei vėjų pasekėjai.
Žmonės užimtuose namuose gyvena bendruomenėmis, paprastai be prabangos ir neįspūdingomis buitinėmis sąlygomis. Kartu kurdami buitį, bendrai kuria ir verslą (steigia restoranus ir kavines), linksminasi. Olandijos valdžia į skvotus žiūri palankiai, nes valdininkai juos vertina kaip kultūros „inkubatorius“ ir dažnai finansiškai paremia įvairias visuomenines iniciatyvas.
Deja, tenka pripažinti, kad kultūros skvotuose nėra labai daug, tačiau ko iš bendruomenių niekada neatimsi, tai nori linksmintis. Dažnai rengiami vakarėliai, šokiai ir koncertai. Nors skvotų daug visoje Europoje, tačiau Amsterdamo išsiskiria savo demokratija. Juose, skirtingai nei kitur, mielai priimami svečiai ir netgi turistai. Į visus renginius gali patekti ir žmonės iš gatvės. Nors daugelį metų skvotų alternatyvioji kultūra beveik nepatekdavo į viešumą – muzikantai, grojantys alternatyvios muzikos scenoje neidavo į oficialius klubus ir atvirščiai – dabar šios ribos baigiamos nutrinti. Pačios bendruomenės taip pat vis daugiau eksperimentuoja ir, deja, tampa vis civilizuotesnėmis, prarasdamos dalį buvusio žavesio.
Raudonųjų žibintų kvartalai
Jei kalba pasisuko apie paleistuvystes, tai negalime pamiršti Raudonųjų žibintų kvartalų, pasivaikščioti kuriuose stengiasi kiekvienas save gerbiantis turistas. Nors Amsterdamo miesto galvos aktyviai stengiasi išnaikinti šiuos rajonus kaip didžiulį blogį, tačiau pelningos nuodėmes išgyvendinti iš gatvių niekaip nepavyksta.
Amsterdame didžiausi raudonųjų žibintų kvartalai du.
De Valen (De Wallen) — pats didžiausias ir garsiausias “nuodėmingas kvartalas”. Tuo pačiu tai ir vienas iš stipriausių turistų traukos centrų. Jis įsikūręs senamiestyje ir užima keletą kvartalų šalia senosios bažnyčios (Oude Kerk). Rajoną kerta keletas kanalų. Čia įrengta apie 300 mažyčių kambarėlių, kuriuos nuomoja prostitutės, o kartais ir transseksualai. Paprastai jie savo grožybes demonstruoja prieš langus ar stiklines duris, kurie apšviesti raudonais žibintais.
Šiame rajone veikia Erotikos muziejus ir hašišo muziejus. Jei dar trūksta įspūdžių, jūsų paslaugoms gausybė erotinių prekių parduotuvių, porno kino teatrų, pip šuo ir kavinių, kuriose galite užtraukti marichuanos.
De Valen, Singelgebyd (Singelgebied) ir Rausdale (Ruysdaelkade), jei būtume geografiškai tikslūs, ir sudaro garsujį Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalą (Rosse Buurt).
Peipas (De Pijp) – pats mažiausias iš Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalų. Turbūt tai tik sutapimas, tačiau vietos slengu pavadinimas reiškia ir organą, kartais vadinamą vyriškuoju pasididžiavimu. Jei nenorite nemalonių nuotykių, vėlyvą pavakarę geriau neslampinėkite šiame rajone. Geriau aplankykite nuostabų Sarfati (Sarphati) parką, kuriame tyvuliuoja ir mažas ežerėlis.
Miesto valdžiai, nors kartais ir siūlomi radikalūs įstatymai, nepavyksta išnaikinti ir kofe šopų, kuriuose legaliai parduodami lengvieji narkotikai. Skaičiuojama, kad vien šios įstaigos į miestą per metus pritraukia 4,2 milijono turistų.
Amsterdamo transportas
Amsterdamas ir dviračiai jau seniai tapo neatsiejamais. Nenuostabu, nes mieste apie 465 000 pedalais minamų transporto priemonių. Automobiliai didmiesčio centre nėra laukiami – parkavimas brangus, daugelyje gatvių judėjimas motorinėmis transporto priemonėmis draudžiamas. Patogiau naudotis dviračių nuomos punktais. Gruntas lygus, miestas palyginti nedidelis, todėl judėti šiuo transportu patogu.
Nenorintys minti pedalų gali pasinaudoti tramvajumi arba autobusais. Kanalais galima keliauti kateriais – tiek plaukiojančiais reguliariais maršrutais, tiek vandens taksi.
Į Amsterdamą atvykti ir iš jį palikti galima ne tik lėktuvais, bet ir Nederlandse Spoorwegen kompanijos traukiniais, kurie kursuoja į 9 stotis. 5 iš jų įrengtos pačiame mieste: Sloterdijk, Zuid, Amstel, (Bijlmer ArenA ir Amsterdam Centraal. Paskutinioji skirta tarptautiniams reisams. Tarptautinis Amsterdamo oro uostas (Amsterdam Schiphol Airport) įsikūręs mažiau kaip už 20 minučių kelio nuo Amsterdam Centraal geležinkelio stoties.
One Response to “Kelionė į Amsterdamą – trumpas gidas”
super