Briuselio valdininkai žmonėms, mėgstantiems keliauti, sudėliojo patarimus, kaip elgtis, kad turistinė kelionė Europoje būtų kuo saugesnė ir nesukeltų nereikalingų rūpesčių. Šie patarimai palyginti paprasti, tačiau jų laikytis verta. Jie skirti ne tik pigių skrydžių mėgėjams, bet ir keliaujantiems visais kitais įmanomais būdais.
1. Kiekvienas turistas privalo įsiminti telefono numerį 112. Tai vieningas numeris, kuriuo bėdai ištikus galima prisišaukti pagalbą. Juo pasiekiama ne tik policija, bet ir medikai bei gelbėtojai.
2. Išgėrę nevairuokite automobilio. Antras šios rekomendacijos punktas – nevairuokite, jei vartojote narkotikus. Europos sąjungos duomenimis, kas ketvirtą avariją padaro neblaivūs vairuotojai. Maža to, nėra vieningos normos, kiek alkoholio išgėrus galima sėsti prie vairo, todėl aiškinantis su vietine kelių policija gali laukti nemalonūs siurprizai.
3. Europos sąjungos transporo komisija rekomenduoja prieš perkant lėktuvų bilietus pasitikrinti, ar skrydžius siūlančios oro linijos nėra įtrauktos į ES „juoduosius sąrašus“. ES nemalonę užsitraukia aviakompanijos, kurios nesilaiko Europoje galiojančių skrydžių saugumo ir keleivių aptarnavimo reikalavimų.
„Juodąjį skryžių bendrovių sąrašą“ galite pamatyti čia http://ec.europa.eu/transport/air-ban/list_lt.htm
4. Rengiantis skrydžiui verta atminti, kad Europoje vis dar galioja norma, pagal kurią su rankiniu bagažu į lėktuvo saloną draudžiama įnešti daugiau kaip 100 mililitrų skysčio. Išimtis – jei tai keleiviui reikalingi vaistai ar vaikų maistas. Kitus skysčius (alkoholį, kvepalus, gaiviuosius gėrimus) galima imti su savimi tik tuo atveju, jei jie pirkti oro uosto parduotuvėse ir specialiai įpakuoti arba įsigyti parduotuvėse, kurios įsikūrusios už keleivių kontrolės zonos.
5. Europos komisija primena, kad jei reisas buvo atidėtas ar žmogus neišskrido dėl oro linijų kaltės, keleivis gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis 250 iki 600 eurų.
6. Jei keleivį atsisakoma įleisti į lėktuvą įtarus, kad jis serga kokia nors užkrečiama liga (pavyzdžiui, kiaulių gripu H1N1), šis sprendimas turi būti patvirtintas oro uosto medikų ir išduota atitinkama pažyma. Vien oro linijų atstovo nuomonės neužtenka. Jei tai bus tik skrydžių bendrovės sprendimas, galima reikalauti kompensacijos. Kokio dydžio kompensacija neįvykus skrydžiui žiūrėkite punkte Nr. 5.
7. Pagal ES regalmentą, kuris galioja nuo 2009 m. gruodžio 3 d., žmonėms su negaliai ir ribota galimybe judėti oro ir jūrų uostuose aptarnaujantis personalas privalo suteikti visokeriopą pagalbą. Tačiau keleivis, kuriam reikalinga pagalba, arba jo kelionę organizuojanti agentūra, apie tai, kad reikės specialių sąlygų, oro ar jūrų uosto vadovus privalo informuoti likus ne mažiau, kaip 48 valandoms iki reiso.
8. Lėktuvų bilietus parduodančios agentūros ir skrydžių bendrovės tikslią skrydžio kainą privalo skelbti pirmame tinklapio puslapyje. Į šią kainą privalo būti įtraukti visi galimi papildomi mokesčiai. Toks reikalavimas atsirado po daugybės mėginimų gudrauti ir pridėti „oro uosto“ bei panašius mokesčius tik tuo momentu, kai žmogus jau mokėdavo už lėktuvo bilietą. ES šiuo reikalavimu siekia, kad žmonėms būtų pateikta pilna informacija ir jie galėtų palyginti galutinę įvairių oro linijų skrydžių kainą.
9. Jei skrydžio metu dingo ar buvo sugadintas Jūsų bagažas, ieškinį oro linijoms privalote paduoti per septynias dienas. Už bagažą, kuriame esantys daiktai nebuvo deklaruoti, galima gauti iki 1100 eurų kompensaciją.
10. Žmogui, kuris moka už kelionę kelionių agentūroje, turi būti pateikta tiksli informacija apie tai, kokias paslaugas jis gaus ir kiek kainuos šios paslaugos.
Tikslesnis šių, kelionių agentūroms, keleiviams ir oro linijoms skirtų rekomendacijų aprašymas – Europos Komisijos puslapyje.
