Fantastiški rifų vaizdai. Koralų rifai, mūsų planetos jūros ir vandenų perlai. Vien dėl to, kad galėtų panardyti po Raudonąją jūrą ir pasigrožėti šiais dariniais kasmet tūkstančiai turistų skrenda į Egiptą.
Filmo „Ramiojo vandenyno paslaptys“ ištrauka. Vėju ir skrydžiu šiose platumose mėgaujasi dar nedaug mūsų jėgos aitvarų mėgėjų.
Koralų rifai tai ne uolienos, bet polipų ir kai kurių dumblių rūšių suformuotos salos. Šiuos „statinius“ jie sugeba suręsti, nes gali iš jūros vandens išgauti kalkes. Tai nuostabus procesas, nes planetoje yra 27 milijonai kvadratinių kilometrų koralinių rifų. Tai kur kas daugiau nei Lietuvos plotas.
Jei norite nukeliauti pasižiūrėti šių unikalių darinių, teks pamiršti apie Baltijos jūrą prie Palangos. Čia polipams tiesiog per šalta. Jie mėgsta šilumą – vandens temperatūra ne žemesnė, kaip 18 °C – ir seklumas iki 10—20 m. gylio. Dauguma rifų per milijonus metų užaugo Ramiojo ir Indijos vandenynų baseinuose. Deja, trečdalį jų jau pražudė civilizacija. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad iki 2030 m. dėl vandenynų užterštumo išnyks praktiškai visi koralai.
Kita kol kas mažai ištirta bėda – rifai blunka. Jie tiesiog praranda savo spalvas, suteikiančias jiems grožį. Neaišku kodėl, polipų kolonijos tiesiog pabąlą ir nustoja augti, nors ir nežūsta. Kodėl taip nutinka neaišku, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad kartais koralams pavyksta „pasveikti“ ir atgauti buvusias spalvas.
Koralai naudingi ir žmonijai. Iš jų išgaunami vaistai kai kurioms vėžio formoms gydyti.