2011 m. oro linijoms baigėsi puikiai. Nors Rusijos Domodedovo oro uoste susisprogdino mirtininkas (turbūt tai vienas tragiškiausių įvykių), buvo didelės katastrofos, bankrutavo keletas vežėjų (įdomiausia, kad su finansiniais sunkumais susidūrė tradicinės oro linijos arba mišrios, kaip „airBaltic“), padaugėjo naujų krypčių. Įdomi naujiena ir ta, kad brangstant tradiciniams degalams lėktuvų bakus pradėta pildyti biokuru.
Pažiūrėkime, kokie reikšmingiausi įvykiai oro linijoms nutiko pernai.
Pirma žinia ekonominė. Nebuvo ugnikalnių išsiveržimų ar pūgų. Nors tai tik stichijos išdaigos, tačiau oro linijoms jos atneša šimtus milijonų eurų nuostolių. Europą purtanti ekonominė krizė taip pat nesumažino noro keliauti. IATA prognozuoja, kad 2011 m. skrydžių bendrovių uždarbis sieks 7 mlrd. JAV dolerių. Tai vienas geriausių rodiklių nuo pasaulinės krizės pradžios.
Kita gera žinia – prabėgę metai , IATA duomenimis, buvo vieni saugiausių keleiviams. Katastrofų skaičius, lyginant su 2010 m. sumažėjo 22%. Bendras saugumo rodiklis pasiekė 49%. Nors tai tik skaičiai, tačiau kiekvieną kartą perkant lėktuvų bilietus ir rengiantis kelionei šiek tiek ramina.
Tokie rodikliai šiek tiek stebina, nes metų pradžia nieko gero nežadėjo. Po sausio 24 d. mirtininko surengto sprogimo Maskvos Domodedovo oro uoste paaiškėjo, kad Rusijos ir Europos oro uostų saugos bendrovės dirba aplaidžiai. Praktiškai visur buvo sugriežtinti keleivių „priežiūros“ reikalavimai.
Kalbant apie Rusiją, tai ji buvo praktiškai vienintelė Senojo žemyno valstybė, kurioje išnyko pigių skrydžių bendrovės. Bankrutavo „Maskvos“ oro linijos, „Avianova“, „Kontinent“, „Sky Express“. Iš rinkos jos traukėsi dėl biurokratinių reikalavimų. Valdininkai neformaliai palaiko nacionalinį vežėją „Aeroflot“ ir kuria jam palankią reguliavimo tvarką. Dėl to tokios pigių skrydžių bendrovės, kaip „Ryanair“ ar „Wizz air“ neina į šios šalies rinką, arba turi tik keletą reisų iš didmiesčių į Europos sostines ir veiklos plėsti neplanuoja. Iš Maskvos daugiau skraidyti pradėjo tik „Lufthansa“. Į Rusijos sostinę atėjo ir „airberlin“, tiesa, kol kas turinti vienintelį reisą Maskva – Braunšveigas.
Europoje šie metai įsiminė tuo, kad Vokietijoje keleiviams įvestas papildomas mokestis, kuris oro linijoms sukėlė šoką. Kelionės į Vokietiją šiek tiek pabrango. Didžiausia pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ net grasinosi pasitraukti iš šalies rinkos. Legendiniai airiai žadėjo, kad vietoj tiesioginių skrydžių į Vokietiją skraidys į gretimų valstybių oro uostus, iš kurių lengvai galima pasiekti vieną didžiausių ES valstybių. Garsūs pareiškimai, kaip dažnai nutinka su „Ryanair“, taip ir liko žodžiais. Nors reisų šiek tiek sumažėjo (buvo atšaukti ir keli skrydžiai iš Vilniaus bei Kauno), Vokietija vežėjams per daug saldus kąsnelis, kad jį tiesiog išmestų iš savo reisų sąrašo.
Kita vertus, Berlyno įvesti papildomi mokesčiai paskatino gretimų šalių oro uosto vystymąsi. Vien Mastrichto (Nyderlandai) oro vartų aptarnautų keleivių skaičius per metus padidėjo 72%. Šis Olandijos oro uostas net įvedė specialius autobusų reisus, kad žmonės į Nyderlandus galėtų patogiai keliauti iš Vokietijos teritorijos.
Pernai savo galią parodė ir Islandijos ugnikalniai. Laimei, išsiveržimas nebuvo toks galingas, kaip prieš keletą metų. Erdvė buvo uždaryta tik kelioms dienoms ir toli gražu ne visoje Europoje. Skrydžiai apriboti tik Islandijoje, Škotijoje, Norvegijoje , Danijoje, Šiaurės Vokietijoje ir Nyderlanduose. Šių trukdžių negalima net lyginti su oro transporto katastrofa 2010 m.
2011 m. prasidėjo ir svarbūs pokyčiai civilinėje aviacijoje – atliktas pirmasis keleivinis skrydis kai lėktuvo bakuose buvo biodegalai. Naujus degalus pradėjo naudoti „Lufthansa“. Jos lėktuvas, kurio bakai užpildyti per pusę žibalu, per pusę biodegalais, sėkmingai atliko reisą iš Hamburgo į Frankfurtą.
Prabėgus mėnesiui po pirmojo eksperimento, alternatyviais degalais varomas lėktuvas atliko ir pirmąjį skrydį per vandenyną iš Meksikos į Ispaniją. Šiemet reguliarius skrydžius naudodamos biodegalus pradės „British Airways“ „ Air France“, „Finnair“.
Be rimtų dalykų, kai kurios oro linijos sugebėjo ir savotiškai pajuokauti. Daug triukšmo sukėlė „Ryanair“ planai lėktuvuose panaikinti tualetus ir vietoj jų pastatyti papildomus keleivių krėslus. Smagus buvo ir jų pranešimas, kad šiemet tam, jog keleiviai mažiau vaikščiotų po ankštą saloną, skrydžio metu bus leidžiama žiūrėti porno filmus.
„Air France“ keleivius sugalvojo paversti valytojais ir įpareigojo lėktuvų bilietus pirkusius žmonės po skrydžio susirinkti šiukšles. Tikimasi, kad taip bus galima sutaupyti aptarnaujančios personalo sąskaita.
Ženevos oro uostas pradėjo aukcione pardavinėti keleivių pamirštus daiktus. Pirmoji tokia prekyba jau įvyko.