Ryga – didžiausias Baltijos valstybių miestas, uostas ir Latvijos sostinė, kurioje gyvena virš milijono žmonių.
Mėgstantiems pigius skrydžius lietuviams Rygos žemėlapis ir maršrutas iki oro uosto žinomas vos ne mintinai.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Rygos oro uostas (Riga International Airport)
Hosteliai ir viešbučiai Rygoje
Būtent per Rygos oro uostą daugumą savo skrydžių rengia „airBaltic“ – didžiausios Baltijos valstybių oro linijos, kurios aptarnauja vienus didžiausių keleivių srautus iš Vilniaus oro uosto. Tik atėjus „Wizz air“ ir „Ryanair“ pigių skrydžių bendrovėms „airBaltic“ pozicijos susilpnėjo. Dalies reisių latvių oro linijos atsisakė, dalį tiesioginių skrydžių nukreipė per tą pačią Rygą. Šiandien skrydžių iš Rygos žemėlapis pakankamai platus. Iš čia galima įsigyti lėktuvų bilietus į 31 valstybę. Skaičiuojant atskirais miestais, krypčių bus dar daugiau.
Rašytiniuose šaltiniuose Ryga kaip vietinių lyvių genčių gyvenvietė, minima dar 1198 m. Oficialia miesto įkurimo data laikomi 1201 m. kai čia atsikraustė Kalavijuočių ordino įkūrėjas vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden 1165—1229 m.). Jo pastangomis 1211 m. pastatyta Katedra, kuri išlikusi iki šiol ir laikoma miesto simboliu bei viena svarbiausių Rygos lankytinų vietų.
Iki 1257 m. arkivyskupo rezidencija buvo Uexküll pilyje, kuri vėliau atiduota Kalavijuočių ordino magistrui, o pats vyskupas persikraustė į Rygos miestą.
Rygos žemėlapį braižė ir užkariautojai. Nusilpus ordinui, miestas nuo 1561 iki 1581 m. buvo laisvuoju miestu, kuris pats tvarkė savo reikalus. 1581—1621 m. tai Žečpospolitos valdos. 1621—1711 m. Rygoje šeimininkavo švedai.Tuo laikotarpiu dauguma miesto gyventojų buvo vokiečiai.
1711—1918 m. miestas priklausė Rusijos imperijai, kuriai subyrėjus Latvija atgavo nepriklausomybę kol 1940 m. nebuvo okupuota Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybę šalis atgavo tik 1991 m.
Rygos oro uosto žemėlapis
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Rygos telefono kodai: (+371) 67, (+371) 66