Rusijos vidaus rinkoje darbą baigė paskutinės oro linijos, kurios laikėsi pigių skrydžių politikos. Pigius lėktuvų bilietus pardavinėjusi „Sky Express“ nutupdė paskutinius lėktuvus maršrutuose Kaliningradas – Sankt Peterburgas ir Kaliningradas – Maskva, bei susliejo su „Kubanės oro linijomis“, kurių specializacija užsakomieji (čarteriniai) reisai.
Skrydžiai į Maskvą
Skrydžiai į Sankt Peterburgą
Maskvos žemėlapis
„Sky Express“ turimi lėktuvai savo komplektacija puikiai tinka gabenti dideles turistų, kuriems svarbu ne komfortas, bet kaina, grupes. Ekspertai skaičiuoja, kad artimoje ateityje dėl skrydžių Rusijoje nekonkuruos kitos pigių skrydžių avialinijos.
„Sky Express“ veiklą nutraukė prabėgus tik dviems savaitėms po to, kai bankrutavo kita šalies pigių skrydžių bendrovė „Avianova“.
Abi šios oro linijos veiklą pradėjo siūlydamos pigius lėktuvų nuo 25 ir 50 Lt (be mokesčių) ir skelbėsi, kad konkuruoja ne su kitomis avialinijomis, bet su geležinkeliais ir autobusais. Dabar rusai tokių kainų gali tikėtis tik jei kurioms nors oro linijoms į galvą šaus pasireklamuoti ir surengti skrydžių išpardavimą ar akciją.
Teiginį, kad Rusijoje, kurioje atstumai milžiniški ir oro transportas patraukli investicija, greitai neatsiras naujų pigių skrydžių bendrovių ekspertai grindžia šalies valdžios politika. Valstybės investicinis klimatas nepatrauklus užsieniečiams. Vietiniai verslininkai vargu ar ryšis kurti konkurentą „Aeroflot“, nes šį palaiko vietos valdžia. Būtent šiai kompanijai kuriami įstatymai ir sudaromos palankiausios veslo sąlygos.
Ekspertų nuomone, pigių skrydžių bendrovė gali atsirasti tik tada, jei kuri nors iš mažų, jau veikiančių, skrydžių bendrovių nuspręs plėsti rinką, sugebės pritraukti milžiniškas investicijas ir sugebės, palaikoma oro linijas prižiūrinčių valdininkų, įsiveržti į rinką. Vargu ar greitai susiklostys palankios aplinkybės.
Nacionalinio Rusijos vežėjos „Aerofloto“ vadovai taip pat sako, kad šalyje pigių skrydžių bendrovėms kol kas nemato perspektyvos – trūksta konkurencijos tarp degalų, detalių tiekėjų ir remonto įmonių. Be to, šiam verslo modeliui trukdo ir galiojantys įstatymai. Pavyzdžiui, dėl sudėtingų muitinės procedūrų, dalis lėktuvų remontuojami nuolat stovi oro uostuose, nors galėtų sėkmingai skraidyti. Tradicinės oro linijos šias prastovas įskaičiuoja į lėktuvų bilietų kainas. Pigių skrydžių bendrovės taip elgtis negali.
Kol biudžetinės oro linijos viena po kitos žlunga Rusijoje, Europoje jos klesti. Pavyzdžiui, „Ryanair“, per metus skraidinanti apie 70 mln. žmonių, skelbia apie planus keleivių skaičių padvigubinti. Norėdami pasiekti šį tikslą, airių bendrovė perka naujus lėktuvus ir plečia bazinių oro uostų tinklą.
Pigių skrydžių padalinius kuria ir tradicinės oro linijos. Pavyzdžiui, didžiausios Vokietijos aviakompanijos „Lufthansa“ padalinys „Germanwings“ praktiškai vienintelis, reguliariai skraidantis į Rusiją. Didžiausias Ispanijos oro vežėjas „Iberia“ sukūrė biudžetines oro linijas „Iberia Express“. Prancūzijos „Air France“ Marselyje taip pat įkūrė pigių skrydžių bazę.
Kol kas nei „Ryanair“, nei „Wizz Air“ ar „easyJet“ skrydžių į Rusiją nerengs. Ekspertai teigia, kad biudžetinės oro linijos gali išgyventi tik kai veikia rinkos dėsniai, o valstybės kišimasis minimalus. Maskvos valdininkai pasistengia, kad konkurencijos vidaus skrydžių rinkoje nebūtų.
Kita priežastis, kodėl pigių skrydžių bendrovės nesiveržia į Rusiją, atstumai. Iš daugumos Europos sostinių į Rusiją reikia skristi bent keturias valandas. Panašaus ilgio maršrutai ir tarp didžiausių šalies miestų jei imtis vidaus skrydžių. Per tas pačias keturias valandas Europoje „Ryanair“ ar „Wizz air“ gali surengti pora trumpų skrydžių ir tuo pačiu pervežti dvigubai daugiau keleivių.
Patrauklūs būtų tik tokie maršrutai, kaip Kaunas – Sankt Peterburgas, ar Vilnius – Sankt Peterburgas, tačiau čia įsikūrusių „Wizz air“ ir „Ryanair“ į savo šalį netrokšta įsileisti Rusijos valdininkai.
Šaltinis: “euromag.ru”
