Norintiems pigiai keliauti, verta atminti kelis paprastus dalykus – ne visada pigiausio skrydžio pasiūlymas bus pats pigiausias, nes galima patekti į tolimą oro uostą iš kurio nuvažiuoti į norimą uostą bus gan brangu. Antra, jei ieškote nakvynės, kur galima būtų gaminti maistą, neieškokite viešbučių.
Šveicarijos Engelbergo slidinėjimo kurorto valdžia nusprendė nertis iš kailio ir kratyti municipalinį biudžetą, kad tik pritrauktų kuo daugiau turistų. Miestelio galvos už 1,3 milijono eurų pastatė ilgiausią Europoje kabantį tiltą. Viliamasi, kad šis objektas kartu su puikiomis trasomis, į kurias taip pat nuolat investuojama, kraštui grąžins buvusį patrauklumą.
Sankt Peterburgas, Praha, Roterdamas, Londonas ir Miunchenas puikiai tinka praleisti savaitgalį. Aišku, kelionę reikia planuoti iš anksto ir ieškoti pigių skrydžių pasiūlymų. Kitaip trumpa išvyka gali būti gana nepigi. Iš šių miestų sąrašo kiekvienas gali atsirinkti sau patinkantį. Vieni labiau traukia naktinio šurmulio mėgėjus, kiti siūlo fantastiškus senamiesčius ir alų.
Slovėnija gali pasigirti miškais, tačiau aktyvių žiemos pramogų mėgėjams svarbiau kita šios valstybės landšafto ypatybė – beveik visą šalies teritoriją dengia kalnai, kuriuose įrengta ne viena puiki slidžių trasa. Populiariausios Bovec, Kranska Gora ir Maribor.
Juodkalnija, mėginanti pritraukti kuo daugiau turistų, skelbia, kad šį žiemos sezoną nakvynės kainos nekils. Kai kurie kompleksai keliautojams net siūlo apsistoti nuo 5 eurų nakčiai ir žada, kad už šią kainą gyvenimo sąlygos tikrai nebus spartietiškos.
Mėgstantis taupiau ir savarankiškai keliauti jaunimas dažnai praranda pinigus ten, kur galėtų sutaupyti. Pavyzdžiui, pakuoja daiktus be plano. Smulkmena? Tačiau kai svečioje šalyje reikia pirkti pamirštą telefono kroviklį ar maudymosi kostiumėlį, tai tiesiog „valgo” ir taip kuklius išteklius.
Didžiules sumas už lėktuvų ir traukinių bilietus žmonės moka dėl skirtingų priežasčių. Daugiausia už skrydį paklojęs australas tiesiog norėjo išgarsėti. Kelionę prabangiu traukiniu renkasi turtuoliai, norintys komfortiškai pasigrožėti Indija.
Lietuvoje pirmosios avialinijos įsteigtos gan vėlai, tik 1938 m., arba beveik dvidešimt metų vėliau nei pirmuosius keleivius lėktuvais ėmė skraidinti seniausios pasaulio avialinijos Nyderlandų „KML”. Nors pirmieji mūsų lėktuvai kursavo tarp Kauno ir Palangos, tačiau keleivių sulaukdavo nedaug. Kelionė iš Laikinosios Sostinės į pajūrį kainvavo kaip dvi poros gerų vyriškų pusbačių – 38 Lt.
Net slaptųjų tarnybų agentai kartai pagauna žioplį, dėl kurio gali lengvai išskristi iš darbo. Belgijos spec. tarnybų atstovai sugebėjo socialiniuose tinkluose laisva valia paskleisti slaptą informaciją apie save, nors tai griežtai draudžia visos įmanomos tarnybinės instrukcijos.
Pasirodo, net šiais laikais dar yra žmonių, kurie ryžtasi apkeliauti visą pasaulį nė karto neskrisdami lėktuvu. Jie mieliau renkasi ilgą kelionę krovininiu laivu nei paprastą ir trumpą sėdėjimą keleivinio lainerio salone. Tokį elgesį lengvai galma paaiškinti – ko nepadarysi, kad tik tavo vardas būtų įrašytas į Gineso rekordų knygą.
Latvija jau žvalgosi į dangų ir laukia kol pradės skraidyti snaigės. Vietos slidininkams viltį teikia sinoptikų prognozės, kad už kelių dienų į šalį atsliūkins šalčiai ir sniegas.
Latvijos slidinėjimo trasos ilgesnės ir statesnės nei Lietuvoje. Kitas jų privalumas, kaimyninė valstybė šiauriau ir sniegas čia laikosi ilgiau. Su klimatinėmis sąlygomis nepasiginčysi, todėl pažiūrim ką žiemos pramogų gerbėjams gali pasiūlyti kaimynai.
Nors Romos vadovai vargu ar girdėjo apie uždarą slidinėjimo trasą Druskininkuose, tačiau jie taip pat sugalvojo statyti panašų objektą. Tiesa, skaičiuodami rėmėsi ne Lietuvos, bet Dubajaus patirtimi. Vietos gyventojai kol kas nelinkę pritarti tokiam grandioziniam objektui, nes šalį kamuoja finansinė krizė.
Ar norėtumėtė 18 valandų praleisti ore? Tiek trunka ilgiausias pasaulyje keleivinis skrydis be nutūpimo. Tiesa, parduodami tik verslo klasės lėktuvo bilietai, todėl kelionė sąlyginai komfortiška.
Nors stiuartai visą laiką šypsosi, tačiau kartais tai tik dirbtinės šypsenos, slepiančios susierzinimą. Apklausus šimtus lėktuvų įgulų paaiškėjo kas labiausiai erzina palydovus.
Pirmosios pasaulyje avialinijos keleivius gabeno lėktuvais, nes daugiau kaip prieš šimtą metų lengvesni už orą skraidymo aparatai dešimt žmoninų galėjo skraidinti tūkstantį kilometrų. To meto lėktuvuose du žmonės galėjos skristi keliasdešimt kilometrų.
„Ryanair” fenomenas neslobsta. Nors šias oro linijas keleiviai eilinį kartą pripažino blogiausiomis Europoje, tačiau jų bilietai graibstomi kaip karštos bandelės. Tuo pačiu auga pardavimai ir pelnai, o jų konkurentės įvairių valstybių nacionalinės avialinijos, kurias keleiviai vertina kur kas geriau, balansuoja ties bankroto riba.
Nors Sovietiniais laikais valdžia tvirtindavo, kad nusikaltimai beveik išnyko, o keli dar likę vagišiai bus greitai perauklėti, praktikoje tada siautėje banditai, kurie žiauriumu nenusileido paskutiniais dešimtmečiai LIetuvoje ir Rusijoje žmones terorizavusioms gaujoms.
Dauguma žmonių prieš skrisdami į kurį nors miestą skaičiuoja, kiek kainuos ten gyventi ir pramogauti. Turizmo ekspertai stengiasi paskaičiuoti, kiek mažiausiai kainuos para viename ar kitame Europos didmiestyje. Skaičiai įdomūs. Vienur 100 eurų tai geri pietūs dviems ir norint sumokėti už viešbutį jau teks traukti kreditinę kortelę, kitur už tokią pat sumą galima gerai leisti laiką keturias dienas ir naktis.
„Norwegian“ nusprendė pradėti transatlantinius skrydžius. Iki šiol ten karaliavo tradicinės oro linijos. Nors pirmieji reisai bus tik pavasarį, susidomėjimas bilietais buvo toks didelis, kad net neatlaikė bendrovės tinklalapis.